- žiužis
- 1 žiùžis sm. (2) BŽ138, DŽ, NdŽ, KŽ, DūnŽ; Rtr, žiužỹs (4) E(Pn), KŽ
1. susuktas skarinys mušti (ppr. žaidžiant): Žiùžis yra susuktas iš skaros J. Nevyk žiùžį kietai – skaudus būs Šll. O tas [Užgavėnių žydas] su kepure tokia paaukštinta tura tokį žiùžį pasidirbęs Vž. Ka tau duos su tuo žiužiù par tą nugarą! Lc. Pasidirbs žiùžį, nu ka kam gerai kad užveš su tuo žiužiù, ta jau užveš! Lpl. Susivijęs kietą žiužį kaipgi rėš skersai nugaros Žem. Muštasis, žiužį įgavęs, vėl pabrūkš kitam įdavė, o tas šalip stovintį taip pat šmiaukš šmiaukš raižė M.Valanč. Žiùžį susivyti reik abrūso, ka nugara skambėtum End. Pakėlusi nuo žemės išpurvintą paklodę, greit susuko ją į žiužį ir plumptelėjo motinai per galvą rš. | Iš vatos drėgnais pirštais sukami žiuželiai kūdikio nosiai bei ausims valyti rš. ^ Gero žiùžio su kietu sūriu reik tokiam velnuičiuo Trš.
2. toks žaidimas: Yra toks žaidimas – žiužis: įdūrei nosį į pagalvį, kuris nors tvoja kietai susuktu rankšluosčiu tau per pasturgalį, ir turi atspėti, kas čia toks pasistengė K.Saj. Kitos linksmybės jaunuomenės, apei kurias jau didumą minavojau, buvo ritinis, pilynė, suopynė, stutės, tabalai, žiužis ir lauminėsena, kurios ne vien linksmino, bet dar pratino jus guvuman ir skudruman S.Dauk.
3. to žaidimo veikėjas: Eina žiùžis aplinkui aplinkui, neša rankoj bindžiką, bindžiką, kas nenori kailin gaut, tai tas turi greit keliaut Snt.
4. šieno, šiaudų ir pan. grįžtė: Vienas pliką pasturgalį priš langus, o dvijuo degina žiužiùs iš šalių, ir apšvieta tą pasturgalį (vaikinų išdaigos) Yl. Vienam reikia deginti, kitam turėti gatavus žiužiùs [kiaulę svilinant] KlvrŽ. Susisukęs šieno žiužį, Juška ilgai trynė tą vietą, bet vis vien liko murzina, nubrėžinta dėmė rš. | Duok susisukti žiužį tabokos Šts.
5. žr. žiožė 1: Tų žalčių galvos – žiùžiai geltonais plekiais Skr.
6. prk. netikėtas įvykis, poveikis: Žiùžis žmoguo – pamoka, daba lepūnai, žmogpjovos paliko [jauni] Krš. ║ netikėtas smūgis: Katras čia iš vaikesų nesam gavę žiùžių i bukulų Krš.
◊ žiùžį mùšti (pamùšti, nèšti NdŽ) NdŽ toks žaidimas: Žiùžį mùšam, kailį išsivanosam Pp. Žaidimų visokių būs: žiùžį mùšti, žiedą dalyti Sd. Žiùžį mùš [liuob] lig ryto Žr. Galėjo par gavėnią žiùžį mùšti, lauminėti Plt. Vakar par patalkį žiùžį mùšo Vkš. Vakar vakarą mes ir žiùžį mùšom Brs. Visokių žaidimų liuob sugalvos, par pakaitį žiužiùs mùš Lnk. Pašoko, padainiavo i žiùžį pamušė, viską, kas tiko Krt. Nė vienas nemokėjo nė skaityti, nė rašyti, žiùžį pamùš, ka susieis Gd.
Dictionary of the Lithuanian Language.